Sveiki,
Gavau problemą, prastai perrašiau firmware’ą savo WRT160NL router’yje. Teko jį atidaryt ir pasidaryt JTAG laiduką kas bus toliau, žiūrėsime.
Taigi, kaip pasigaminti JTAG kabeliuką. Ko mums prireiks:
DKU-5 kabelio, jame yra 5 arba 6 laidai.
pajungti reikia pagal schemą.
kabeliai:
1 3.3V – 4 kabeliukas laide
2 TX – 7 kabeliukas laide
3 RX – 6 kabeliukas laide
4 NC – 3 kabeliukas laide
5 GND – 2 kbeliukas laide
bandom toliau
Sveiki,
Išsamesnis straipsniukas
Nežinau kaip jūs, bet yra tekę kartais panaršyt tokiuose vietose kur nežinia ar saugu naršyti. Tokiu atveju, patogu pasinaudoti SSH teikiamu socks naršymu. tam mums bereikia turėti SSH serveriuką (pasiekiamą iš išorės) ir bent IceWeasel ar FF browser‘į.
Taigi dabar beliko prisijungti prie ssh serverio… Neskubėkit, besijungiant prie ssh serverio reikia nepamiršti, nurodyti -D parametrą. Taigi jei aš pagal nutylėjimą jungiuosi prie ssh ssh -l username hostname tai šiuo atveju turėčiau jungtis:
ssh -l username -D 9999 hostnameEdit -> Preferences. Tuomet pasirenku tab’us Advanced -> Network. Ten Settings ir pasirenku radio button’ą Manual proxy configuration ir į SOCKS Host įrašome 127.0.0.1, o Port’ą nurodome tuos pačius keturis devynetus. Pasirenkame SOCKS v5, nors SSH (šiuo metu 2010-10-21 OpenSSH v5.1p1) palaiko v4 ir v5. Ir į No proxy for: įrašome savo lokalius tinklus ir jei reikia savo kompiuterį.
Atrodytų viskas… heh, ogi nieko panašaus… Žinot kas dabar lieka ten kur jūs naudojate savo naršyklę? O taip DNS! Heh, pasitikrinkit su wireshark filtruose nurodant port 53. Kaip gi apeiti šį blogį? Kam to reik? kad mūsų nemestu į netikrus puslapius ir iš mūsų neišžvejotų mūsų slaptažodžių. Taigi… Atsidarykite Mozillos produktą ir adreso laukelyje įrašykite about:config ten į filtrą įveskite:socks_remote_dns ir vienintelį (tikriausiai) likusį variantą doubleclick’inkite. jis turėtų pakeisti reikšmę į true. Psio.
Sveiki, mes jau RAID levels – RAID Lygiai – RAID0 (stripe), RAID1 (mirror), RAID5 ir RAID2, RAID3, RAID4, RAID6 temoje aptar4me kuom skiriasi RAID masyvai dabar aptarikim trumpai kaip juos galima valdyti…
Nepamirškime, kad patariama naudoti RAID masyvų skirsnius atskiruose diskuose. Taip pat Debian Lenny 5.0.6 esantis GRUB neskaito /boot esančio masyve. Taigi reikia arba „pačinti“ GRUB’ą, arba naudoti vieną /boot skirsnį ne RAID masyve.
mdadm --detail /dev/mdxmdadm --manage --set-faulty /dev/md0 /dev/sdc1
mdadm /dev/md0 -r /dev/sdc1mdadm /dev/md0 -a /dev/sdc1mdadm --monitor --mail=root@localhost --delay=1800 /dev/md0--program ar --alert kurie nurodys kokį skriptuką kviesti įvykus klaidai.
External Link:
The Software-RAID HOWTO: Detecting, querying and testing
Sveiki,
Kaip sekas?
Šiandiena aprašysiu RAID masyvus (angl. redundant array of independent disks – rezervivinis nepriklausomų diskų masyvas). Diskai yra valdomi mikro valdiklio, kuris apjungia jūsų diskus į vieną menamą diską/skirsnį, kurį ir mato jūsų OS. Dažniausi panaudos atvejai:
Pirmojo pvz.: turime tris betkokio dydžio diskus: 10GB, 10GB, 20GB, 20GB diskai, juos pasinaudojant RAID masyvu galime sujungti į vieną skirsnį, kurio talpa siektų 60GB…
Antrojo pvz.: turime tuos pačius 10GB, 10GB, 20GB, 20GB diskus, juos galime sujungti į viena masyvą kuriame galime prarasti vieną diską, o duomenys lieka sveiki, tuomet talpa būtų 40GB. Jei norime galimybę prarasti du diskus talpa siektų 20 ar 30 GB 
.
Pirmoji abrivietūra (angl. redundant array of inexpensive disks, rezervinis masyvas nebrangių diskų). Taigi, jei turime daugybę nebrangių SATA diskų, ir plokštę su daugybe SATA jungčių… mes gaime pasidaryti gan gerą ir talpią bylų talpyklą.
Taigi, galimi RAID lygiai:
) – patvarių diskų masyvas – min 2 diskaiRAID0 – apjungia kelis diskus ir jų talpą į vieną skirsnį. Įrašomą informaciją skirsto į visus diskus esančius masyve blokais. Talpa didėja priklausomai nuo diskų vietos… Jei turime du diskus 10GB ir 20GB tai darbinės vietos galime turėti 30GB. Įrašoma į diskus proporcionaliai nuo jų vietos. Sugedus vienam diskui, prarandami visi duomenys… bet skaitymo ir rašymo greitis yra didesnis nei vieno disko.
RAID1 – apjungęs kelis diskus jų talpą suvienodina. Įrašoma informaciją kopijuoja į visus diskus esančius masyve. Talpa yra lygi mažiausios talpos diskui esančiam šiame masyve. Jei turime du diskus 10GB ir 20GB tai darbinės vietos masyve galime turėti 10GB. Jei OS/mikrovaldiklis kontroliuojanti(-is) masyvo/diskų darbą palaiko “multi-thread” ir skirtingus kreipimus greitis nuskaitymo paspartėja. Naudojant diskus esančius skirtinguose valdikliuose kartais vadinama “duplexing”.
RAID2 – apjungiantis kelis diskus, kurie privalo suktis sinchroniškai. Informacija įrašoma po bitą į diskus ir viename yra saugomas hemingo kodas visų prieš tai ėjusių diskų bitų info. Pasiekiami dideli greičiai.
RAID3 – apjungiantis kelis diskus, kurie privalo suktis sinchroniškai. Informacija įrašoma po baitą į diskus ir viename yra saugomakontrolinė suma visų prieš tai ėjusių diskų baitų info. Pasiekiami dideli greičiai.
RAID4 – apjungiantis kelis diskus. Informacija įrašoma po bloką į diskus ir viename yra saugoma kontrolinė suma visų prieš tai ėjusių diskų blokų info. Galimi sutrikimai tik nesuprantu kur…
RAID5 – apjungiantis kelis diskus. Informacija įrašoma į diskus ir kaskart kitame diske yra saugoma kontrolinė suma visų likusių diskų. Pasiekiami dideli greičiai. Galime nepergyvendami prarasti vieną diską, bet žinoma, jį reikės pakeisti nauju ir prijungti jį į masyvą.
RAID6 – apjungiantis kelis diskus. Informacija įrašoma į diskus ir kaskart kitame diske yra saugoma kontrolinė suma visų likusių diskų. Šis RAID skiriasi nuo RAID5 tuom, kad jis turi nevieną diską kontrolinei sumai, o du diskus, kuriuose saugoma kontrolinė suma. Pasiekiami dideli greičiai. Galime nepergyvendami prarasti du diskus, bet žinoma, juos reikės pakeisti naujais ir prijungti juos į masyvą.
.
Iš esmės, reikia nepamiršti vieno dalyko, RAID particija yra kaip diskas, taigi ją galima naudoti kaip diską ir kurti kokius tik norime RAID masyvus.
Pavyzdžiui, turime keturis diskus iš jų 2x40GB ir 2x80GB. Šiuos diskus galime sudėti keliom kombinacijom:
Taip pat reikia nepamiršti apie egzistuojančius HARDWARE ir SOFTWARE RAID’us. HARDWARE masyvas priklauso nuo geležies ir sudegus geležai mes sunkiai nuskaitysime diskų turinį. SOFTWARE masyvas yra lankstesnis bet ir lėtesnis lyginant su HARDWARE, bet mes galime pernešti diskus ir pajungti juos prie kito kompiuterio ir programiškai juos sukonfigūruoti…
Tai tiek šiam kartui…
prisijunkime prie ftp serverio:
telnet IP 21
Gauname atsakyma:
220 ProFTPD 1.3.1 Server (ProFTPD) [xx.xx.xx.xx]
Irasome:
USER anonymous
Atsakymas:
331 Anonymous login ok, send complete email address as your password
Pateikiame pass:
PASS blogger@webdigi.co.uk
Atsakymas:
230 Anonymous access granted, restrictions apply
Pakeiciam darbini kataloga servery:
CWD ietf/ftpext/
Atsakymas:
250 CWD command successful
Nusistatome pasyva:
PASV
Atsakymas:
227 Entering Passive Mode (xx,xx,xx,xx,151,31).
Parsisiuskime failiuka:
RETR ftpext-charter.txt
Atsiuntimas:
150 Opening ASCII mode data connection for ftpext-charter.txt (6060 bytes)
226 Transfer complete
Iseiname:
QUIT
Goodbye:
221 Goodbye.
Tuomet noredami parsisiusti failiuka turime prisijungti kita telneta prie passive port’o. Kaip jau spejote pastebeti kai ivedeme passive gavome eilute:227 Entering Passive Mode (xx,xx,xx,xx,151,31). kaip matome, pirmi keturi yra IP adresas o like portui generuoti skirti skaiciai: 151 * 256 + 31 = 38687. Taigi prisijunkime:
telnet xx.xx.xx.xx 38687
Kiekviena komanda yra vykdoma i atskira porta kiekviena karta reik skaiciuotis portus ir nusistatyti pasv
Telnetiname i pasta:
telnet mail.domain.ext 25
Gauname pranesima:
Trying ???.???.???.???...
Connected to mail.domain.ext.
Escape character is '^]'.
220 mail.domain.ext ESMTP Sendmail ?version-number?; ?date+time+gmtoffset?
Valio mes viduje. Pasisveikinkime ir pasakykime kokis musu domenas:
HELO local.domain.name jei norime Extended : EHLO local.domain.name
Turetu atsakyti:
250 mail.domain.ext Hello local.domain.name [loc.al.i.p], pleased to meet you
Dabar turime parasyti savo email:
MAIL FROM: mail@domain.ext
Atsakymas:
250 2.1.0 mail@domain.ext... Sender ok
Rasome kam:
RCPT TO: mail@otherdomain.ext
Gauname atsakyma:
250 2.1.0 mail@otherdomain.ext... Recipient ok
Tuomet kompouzinam laiska:
DATA
Subject:-antraste cia-
bla bla bla
bla bla bla
.
Pabaigiam laiska tasku ir gauname atsakyma:
250 2.0.0 ???????? Message accepted for delivery
Tuomet pabaigiam sesija:
QUIT
Gauname atsakyma:
221 2.0.0 mail.domain.ext closing connection
Connection closed by foreign host.
Sveiki, OSI lygyje mes turime lygi Network (Tinklo).
Sis lygis (kaip ir dauguma ju) ant siunciamo / perduodamo paketo uzdeda savo raktini vokeli, kad kitame kompiuteryje, tas pats lygmuo suprastu, ka daryti su siame voke esancia informacija. Sio vokelio turini galime perziureti pasitelkdami programele wireshark:
aptitude install wireshark| b | it | a | i: | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 3 | 3 | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 0 | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 0 | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 0 | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 0 | 1 |
| Version | IHL | Type of service | Total Length | ||||||||||||||||||||||||||||
| Identification | Flags | Fragment Offset | |||||||||||||||||||||||||||||
| Time To Live | Protocol | Header checksum | |||||||||||||||||||||||||||||
| Source address | |||||||||||||||||||||||||||||||
| Destination address | |||||||||||||||||||||||||||||||
| Options (Optional) | |||||||||||||||||||||||||||||||
Version:
4 - IP versija 4
Internet header length
32bitu zodziu kiekis IP antrasteje,
minimali reiksme: 5 (20 Baitu) ir
maksimali reiksme: 15 (60 Baitu)
| Type of service (PreDTRCx) | Differentiated Services |
|---|---|
| Precedence(000-111) | 000 |
| D (1 minimize delay) | 0 |
| T (1 maximize throughout) | 0 |
| R (1 maximize reliability) | 0 |
| C (1 minimize cost) | 1 = ECN capable |
| x (reserved and set to 0) | 1 = congestion experienced |
Total Length
Kiekis Baitu pakete. Maximalus dydis: 65535.
Flags (xDM)
x - rezervuotas ir yra 0
D = 1 - Nefragmentuoti
M = 1 - Daugiau fragmentu
Fragment Offset
Sio fragmento vieta originalioje deitagramoje (nepatinka man sis zodis) po 8 Baitus...
Protocol
1) ICMP
2) IGMP
6) TCP
9) IGRP
17) UDP
47) GRE
50) ESP
51) AH
57) SKIP
88) EIGRP
89) OSPF
115) L2TP
Header checksum
Tik IP antrastes kontroline suma
Adresai
Siuntejo (source) ir gavejo (destination) IP adresai
Options (0-40 Baitu; padded to 4-byte boundary)
0 - end of options list
1 - No operation (pad)
7 - Record route
68 - Timestamp
131 - Loose source route
137 - Strict source route
Sveiki,
Šiandien papasakosiu, kaip pasidaryti boot’ini flash’iuką.
Tam mums prireiks:
Taigi sukuriam viena primary particiją mūsų USB rakte.
Tuomet įdiegiam GRUB su linux:
grub-install /dev/sdc1
title Acronis True Image Home 2009 (9,615)
map (hd0,0)/Acronis_All.iso (hd32)
map –hook
chainloader (hd32)
boot
title Hiren 9.3 (9,615)
map (hd0,0)/Hiren.iso (hd32)
map –hook
chainloader (hd32)
boot
title CommandLine
commandline
title Reboot (restart)
reboot
title Halt (shutdown)
halt
External links
http://www.eecs.iu-bremen.de/wiki/index.php/Creating_a_bootable_USB_stick
http://forums.fedoraforum.org/archive/index.php/t-217113.html
http://www.hiren.info/pages/bootcd-on-usb-disk
http://www.themudcrab.com/acronis_grub4dos.php
Turėtume naudoti, kai skanuojame ext2 ar ext3 filesystem. Šie 2 metodai automatiškai išsaugo bad blocks rastus failų sistemoje, taigi šie kietojo disko sektoriai sektoriai nebebus naudojami.
Skaitymo (Read-only) metodas:
e2fsck -c -C /dev/hda1e2fsck -c -C -y /dev/hda1 (Šis būdas atsako TAIP į visus klausimus, taigi galite būti tikri, kad tikrinimas bus savarankiškas.)e2fsck -c -c -C /dev/hda1e2fsck -c -c -C -y /dev/hda1 (Šis būdas atsako TAIP į visus klausimus, taigi galite būti tikri, kad tikrinimas bus savarankiškas.)Tai turėtume naudoti tuščioje particijoje / diske. Taip pat tai galima naudoti particijoje / diske nesu ext2 ar ext3 filesystem. Galibūti, kad yra koks nors ekvivalentas (kažkas panašaus) į e2fsck jūsų failų sistemai, taigi galite tai pamėginti. Kai naudojate badblocks, bad blocks sąrašas nebus išsaugotas jūsų failų sistemoje automatiškai. Taip, yra įmanoma išsaugoti badblocks sąrašą ir jį pakišti jūsų failų sitemai. Šioje vietoje ir iškyla visas džiaugsmas – tokiu atveju būtina nurodyti blocksize badblocks programai tokį patį, kaip ir naudojama mūsų failį sistemoje arba bus naudojama. kitu atveju blokų numeriai neatitiks blokams naudojamiems failų sistemoje. Kaip įkelti blogųjų blokų sąrašą į sistemą aš nežinau, kolkas, taigi aprašysiu tai vėliau, bet tai galite susirasti man puslapiuose.
Read-only metodas:
badblocks -b 4096 -p 4 -c 32768 -s /dev/hda1Destruktyvus read/write metodas:
badblocks -b 4096 -p 4 -c 16384 -w -s /dev/hda1touch /backup.sh
mkdir /backup
chmod a+x /backup.sh
#!/bin/bash
cd /backup
file="`date +%Y%m%d-%H%M%S`.tar"
#echo $file
tar -cf new.backup/$file folder_to_backup
cd /backup/new.backup
bzip2 -zq9 $file
#rm $failas
echo "backed up `date` \n" >> /backup/backup.made
#remove older then 3 days to /backup/old.backup
find -type f -mtime +3 -exec mv {} ../old.backup/ \;
cd ../old.backup
# completely remove backups, older then 7 days
find -type f -mtime +7 -exec rm -f {} ../old.backup/ \;