Monthly Archives: October 2010

SSH – saugus ir slaptas naršymas internete

Sveiki,
Išsamesnis straipsniukas
Nežinau kaip jūs, bet yra tekę kartais panaršyt tokiuose vietose kur nežinia ar saugu naršyti. Tokiu atveju, patogu pasinaudoti SSH teikiamu socks naršymu. tam mums bereikia turėti SSH serveriuką (pasiekiamą iš išorės) ir bent IceWeasel ar FF browser‘į.
Taigi dabar beliko prisijungti prie ssh serverio… Neskubėkit, besijungiant prie ssh serverio reikia nepamiršti, nurodyti -D parametrą. Taigi jei aš pagal nutylėjimą jungiuosi prie ssh ssh -l username hostname tai šiuo atveju turėčiau jungtis:


ssh -l username -D 9999 hostname


Tuomet naršyklėje einu į punktą Edit -> Preferences. Tuomet pasirenku tab’us Advanced -> Network. Ten Settings ir pasirenku radio button’ą Manual proxy configuration ir į SOCKS Host įrašome 127.0.0.1, o Port’ą nurodome tuos pačius keturis devynetus. Pasirenkame SOCKS v5, nors SSH (šiuo metu 2010-10-21 OpenSSH v5.1p1) palaiko v4 ir v5. Ir į No proxy for: įrašome savo lokalius tinklus ir jei reikia savo kompiuterį.

Atrodytų viskas… heh, ogi nieko panašaus… Žinot kas dabar lieka ten kur jūs naudojate savo naršyklę? O taip DNS! Heh, pasitikrinkit su wireshark filtruose nurodant port 53. Kaip gi apeiti šį blogį? Kam to reik? kad mūsų nemestu į netikrus puslapius ir iš mūsų neišžvejotų mūsų slaptažodžių. Taigi… Atsidarykite Mozillos produktą ir adreso laukelyje įrašykite about:config ten į filtrą įveskite:socks_remote_dns ir vienintelį (tikriausiai) likusį variantą doubleclick’inkite. jis turėtų pakeisti reikšmę į true. Psio.

Naujas Debian GNU/Linux ir Ubuntu atvaizdas lietuvoje

Sveiki Debian GNU/Linux ir *buntu fan’ai.
VU ITTC isteigė naują, patikimą, greitą LIETUVIŠKĄ Debian GNU/Linux Ubuntu mirror’ą (veidrodį).

* 1 Gbps (1000 Mbps) greitis;
* Pilni Debian GNU/Linux ir Ubuntu archyvai;
* Push-mirroring atnaujinimai (tai reiškia, jog veidrodis atsinaujina iš karto, kai tik Debian GNU/Linux ar Ubuntu bendruomenė patvirtina pakeitimus);
* Veidrodis yra oficialus ir pripažintas Debian GNU/Linux ir Ubuntu bendruomenių: itrauktas į launchpad.net sistemą ir download sistemą per ubuntu.com. Taip pat į cdn.debian.net bei yra įkeltas į ftp.lt.debian.org sąrašą (vienas iš greičiausiai pripažintų, patekusių į šį sąrašą).

Adresai:
http://debian.mirror.vu.lt
http://ubuntu.mirror.vu.lt
sources.list failiuka galima is karto atsisiusti:
http://debian.mirror.vu.lt/debian-sources.list
http://ubuntu.mirror.vu.lt/ubuntu-sources.list

Taip pat VU ITTC bendruomenė mąsto apie kitų linux distribucijų mirroring’ą.

funny jokes

Po kiekvieno skrydžio Australijos aviakompanijos Qantas pilotai užpildo specialų blanką (dar kitaip vadinamą skundų lapą), kuriame aprašo problemas,kilusias skrydžio metu ir kurias reikia pašalinti. Kompanijos inžinieriai skaito tuos lapus ir šalina problemas. Pašalinus problemą lapo apačiojeparašoma, kokių veiksmų buvo imtasi, kad po to pilotas galėtų perskaityti prieš sekantį skrydį. Štai keletas realiai užregistruotų kompanijos Qantas pilotų skundų ir inžinierių atsakymai į juos. Reikia pažymėti, kad Qantas – vienintelė aviakompanija pasaulyje, kurioje iki šiol nebuvo nė vienos aviakatastrofos. Taigi, P – problema, S – sprendimas.
P: Pagrindinį vidinį kairįjį ratą beveik reikia keisti.
S: Pagrindinis vidinis kairysis ratas beveik pakeistas.

P: Bandomasis skrydis normalus, išskyrus per kietą automatinį nusileidimą.
S: Šio modelio lėktuvuose nėra įdiegta automatinio nusileidimo sistema.

P: Kažkas kabinoje atsilaisvino ir skleidžia garsus.
S: Kažkas kabinoje priveržta.

P: Autopilotas stabilaus aukščio palaikymo režimu duoda 200 pėdų per minutę žemėjimą.
S: Problemos ant žemės atkurti neįmanoma.

P: Įtariame, kad lango stikle atsirado įskilimas.
S: Įtariame, kad Jūs teisus.

P: Frikcinės kaladėlės stabdo greičio rankenos judėjimą.
S: Būtent tam jos ten ir įrengtos.

P: Neveikia radiolokacinė sistema.
S: Radiolokacinė sistema niekada neveikia OFF padėtyje.

P: Dešinės pusės šasi susidėvėjimo požymiai.
S: Požymiai pašalinti.

P: Trūksta trečiojo variklio.
S: Po neilgų paieškų trečias variklis rastas po dešiniuoju sparnu.

P: Lėktuvas keistai elgiasi.
S: Lėktuvas perspėtas, kad reikia būti paklusniam, skristi normaliai ir neišdykauti.

P: Radaras dūzgia.
S: Radaras perprogramuotas kitam garsui.

P: Kabinoje pelė.
S: Į kabiną įleista katė.

P: Negyvi vabzdžiai ant priekinio stiklo.
S: Mes jau užsakėme gyvų vabzdžių.

P: Ausinėse neįtikinami garsai.
S: Garsai sureguliuoti iki įtikinamo lygio.

P: Kabinoje dunksėjimas, tarsi nykštukas belstų plaktuku.
S: Iš nykštuko atimtas plaktukas.

P: Salone daug musių.
S: Musės perskaičiuotos – jų kiekis atitinka leistiną normą.

P: Kabina purvina – netinka net kiaulėms.
S: Kabina išplauta – kiaulėms tinka.

P: Prietaisų panelėje pastebėti trys tarakonai.
S: Vienas užmuštas, vienas sužeistas, trečiam pavyko pasprukti.

Software RAID masyvų valdymas Debian GNU/Linux OS pasinaudojant mdadm

Sveiki, mes jau RAID levels – RAID Lygiai – RAID0 (stripe), RAID1 (mirror), RAID5 ir RAID2, RAID3, RAID4, RAID6 temoje aptar4me kuom skiriasi RAID masyvai dabar aptarikim trumpai kaip juos galima valdyti…
Nepamirškime, kad patariama naudoti RAID masyvų skirsnius atskiruose diskuose. Taip pat Debian Lenny 5.0.6 esantis GRUB neskaito /boot esančio masyve. Taigi reikia arba „pačinti“ GRUB’ą, arba naudoti vieną /boot skirsnį ne RAID masyve.


Taigi peržiūrėti galime pasitelkus komanda:


mdadm --detail /dev/mdx


/dev/mdx – mūsų raid masyvo įrenginys. Jeigu turime tokį masyvą vieną, tuomet tai, tikriausiai, md0.
Norint gražiai pašalinti diską iš masyvo, reikia pažymėti diską neveikiančiu. ir tuomet pašalinti diską iš masyvo. Taigi tokia tvarka ir surašytos komandos (tarkime mums reikia iš RAID5 pašalinti sdc diską):


mdadm --manage --set-faulty /dev/md0 /dev/sdc1
mdadm /dev/md0 -r /dev/sdc1


Įstačius naują diską, jį reikia paruošti, t.y. suformatuoti į RAID skirsnį ir tuomet prijungti prie sistemos:


mdadm /dev/md0 -a /dev/sdc1


Žinoma norėsime stebėti kaip veikia mūsų RAID masyvas ir paleisime demoną


mdadm --monitor --mail=root@localhost --delay=1800 /dev/md0


Šis demonas kas 300minučių stebės mūsų masyvą ir jei kas praneš el. paštu. Taip pat galime dar pridėti parametrus --program ar --alert kurie nurodys kokį skriptuką kviesti įvykus klaidai.

External Link:
The Software-RAID HOWTO: Detecting, querying and testing

RAID levels – RAID Lygiai – RAID0 (stripe), RAID1 (mirror), RAID5 ir RAID2, RAID3, RAID4, RAID6, RAID10, RAID01, RAID50

Sveiki,
Kaip sekas?

Šiandiena aprašysiu RAID masyvus (angl. redundant array of independent disks – rezervivinis nepriklausomų diskų masyvas). Diskai yra valdomi mikro valdiklio, kuris apjungia jūsų diskus į vieną menamą diską/skirsnį, kurį ir mato jūsų OS. Dažniausi panaudos atvejai:

  • Kelių mažesnių diskų sujungimui į vieną talpų diską
  • Keliu nepatikimu diskų sujungimui į vieną patikimą skirsnį

Pirmojo pvz.: turime tris betkokio dydžio diskus: 10GB, 10GB, 20GB, 20GB diskai, juos pasinaudojant RAID masyvu galime sujungti į vieną skirsnį, kurio talpa siektų 60GB…
Antrojo pvz.: turime tuos pačius 10GB, 10GB, 20GB, 20GB diskus, juos galime sujungti į viena masyvą kuriame galime prarasti vieną diską, o duomenys lieka sveiki, tuomet talpa būtų 40GB. Jei norime galimybę prarasti du diskus talpa siektų 20 ar 30 GB ;).
Pirmoji abrivietūra (angl. redundant array of inexpensive disks, rezervinis masyvas nebrangių diskų). Taigi, jei turime daugybę nebrangių SATA diskų, ir plokštę su daugybe SATA jungčių… mes gaime pasidaryti gan gerą ir talpią bylų talpyklą.
Taigi, galimi RAID lygiai:

  • RAID0 (angl. stripe – linijinis 🙂 ) – patvarių diskų masyvas – min 2 diskai
  • RAID1 (angl. mirror – veidrodinis) – veidrodinis masyvas – min 2 diskai
  • RAID2 – masvyvas naudojantis – min 3 diskai
  • RAID3 – baitų lygio “stripe” su dedikuotu disku kontrolinei sumai – min 3 diskai
  • RAID4 – blokų lygio “stripe” su dedikuotu disku kontrolinei sumai – min 3 diskai
  • RAID5 – blokų lygio “stripe” su nededikuotu disku kontrolinei sumai – min 3 diskai
  • RAID6 – bokų lygio “stripe” su nededikuotais dikslais kontrolinei sumai – min 4 diskai

RAID0 – stripe

RAID0 – apjungia kelis diskus ir jų talpą į vieną skirsnį. Įrašomą informaciją skirsto į visus diskus esančius masyve blokais. Talpa didėja priklausomai nuo diskų vietos… Jei turime du diskus 10GB ir 20GB tai darbinės vietos galime turėti 30GB. Įrašoma į diskus proporcionaliai nuo jų vietos. Sugedus vienam diskui, prarandami visi duomenys… bet skaitymo ir rašymo greitis yra didesnis nei vieno disko.RAID 0

RAID1 – mirror

RAID1 – apjungęs kelis diskus jų talpą suvienodina. Įrašoma informaciją kopijuoja į visus diskus esančius masyve. Talpa yra lygi mažiausios talpos diskui esančiam šiame masyve. Jei turime du diskus 10GB ir 20GB tai darbinės vietos masyve galime turėti 10GB. Jei OS/mikrovaldiklis kontroliuojanti(-is) masyvo/diskų darbą palaiko “multi-thread” ir skirtingus kreipimus greitis nuskaitymo paspartėja. Naudojant diskus esančius skirtinguose valdikliuose kartais vadinama “duplexing”.
RAID1

RAID2

RAID2 – apjungiantis kelis diskus, kurie privalo suktis sinchroniškai. Informacija įrašoma po bitą į diskus ir viename yra saugomas hemingo kodas visų prieš tai ėjusių diskų bitų info. Pasiekiami dideli greičiai.
RAID2

RAID3

RAID3 – apjungiantis kelis diskus, kurie privalo suktis sinchroniškai. Informacija įrašoma po baitą į diskus ir viename yra saugomakontrolinė suma visų prieš tai ėjusių diskų baitų info. Pasiekiami dideli greičiai.
RAID3

RAID4

RAID4 – apjungiantis kelis diskus. Informacija įrašoma po bloką į diskus ir viename yra saugoma kontrolinė suma visų prieš tai ėjusių diskų blokų info. Galimi sutrikimai tik nesuprantu kur…
RAID4

RAID5

RAID5 – apjungiantis kelis diskus. Informacija įrašoma į diskus ir kaskart kitame diske yra saugoma kontrolinė suma visų likusių diskų. Pasiekiami dideli greičiai. Galime nepergyvendami prarasti vieną diską, bet žinoma, jį reikės pakeisti nauju ir prijungti jį į masyvą.
RAID5

RAID6

RAID6 – apjungiantis kelis diskus. Informacija įrašoma į diskus ir kaskart kitame diske yra saugoma kontrolinė suma visų likusių diskų. Šis RAID skiriasi nuo RAID5 tuom, kad jis turi nevieną diską kontrolinei sumai, o du diskus, kuriuose saugoma kontrolinė suma. Pasiekiami dideli greičiai. Galime nepergyvendami prarasti du diskus, bet žinoma, juos reikės pakeisti naujais ir prijungti juos į masyvą.
RAID6


Taip pat pavartę internetą rasite RAID10, RAID01, RAID50, RAID05 ir t.t. tai tiesiog keli RAID’ai sujungiami į vieną. Pvz.: RAID10 sudaro RAID1 kuriame yra RAID0 ;).
RAID10 RAID01 RAID50

Iš esmės, reikia nepamiršti vieno dalyko, RAID particija yra kaip diskas, taigi ją galima naudoti kaip diską ir kurti kokius tik norime RAID masyvus.
Pavyzdžiui, turime keturis diskus iš jų 2x40GB ir 2x80GB. Šiuos diskus galime sudėti keliom kombinacijom:

  • Visus sumesti į vieną RAID 0, tuomet gausime 240GB, bet labai nestabilius, išlėkus vienam diskui prarasime visus duomenis
  • 2x40GB sujungti į vieną panaudojus RAID0 ir vėliau, gautus 3x80GB sujungti į RAID5, gausime apie 160GB stabilių.
  • Susikuriame du RAID0 40GB+80GB ir tuos 2x120GB į vieną RAID1 (mirror) gausim greitus 120GB.
  • Ir panašias kombinacijas

Taip pat reikia nepamiršti apie egzistuojančius HARDWARE ir SOFTWARE RAID’us. HARDWARE masyvas priklauso nuo geležies ir sudegus geležai mes sunkiai nuskaitysime diskų turinį. SOFTWARE masyvas yra lankstesnis bet ir lėtesnis lyginant su HARDWARE, bet mes galime pernešti diskus ir pajungti juos prie kito kompiuterio ir programiškai juos sukonfigūruoti…

Tai tiek šiam kartui…